- pribrukimas
- pribruki̇̀mas dkt.
.
.
pribrukimas — pribrukìmas sm. (2) → 1 pribrukti 1: Pribrukìmai visokių niekų – pilna skrynelė! Kp. brukimas; išbrukimas; nubrukimas; pribrukimas; susibrukimas; užbrukimas … Dictionary of the Lithuanian Language
brukimas — brukìmas sm. (2) → 1 brukti. 1. K kišimas, terpimas, spraudimas: Tai bus brukìmo, kol pribruksi palėpes! Kp. 2. siūlymas, kišimas: Su savo brukimù – prisispyręs pirk ir pirk Rm. 3. linų braukimas, plakimas, plūkimas: Tiek linų primynėm – bus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrukimas — išbrukìmas sm. (2) 1. → 1 išbrukti 2: Žymiai žemina linų kokybę nešvarus išbrukimas sp. 2. → 1 išbrukti 3: Vaikų išbrukimas laukan Blv. brukimas; išbrukimas; nubrukimas; pribrukimas; susibrukimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
nubrukimas — nubrukìmas sm. (2) → 1 nubrukti 2: Linai gražūs, bet ir nubrukìmas švarus Skr. brukimas; išbrukimas; nubrukimas; pribrukimas; susibrukimas; užbrukimas … Dictionary of the Lithuanian Language
susibrukimas — susibrukìmas sm. (2) susigrūdimas, susitelkimas: Pavasarį visur didelis vandenio susbrukìmas Trgn. brukimas; išbrukimas; nubrukimas; pribrukimas; susibrukimas; užbrukimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užbrukimas — užbrukìmas sm. (2) → 1 užbrukti 1: Ir užbrukìmas, nė rasti negaliu Lnkv. | refl.: Užsibrukimas pirmagalio (rugių vežimo) – negaliu ištraukti Vad. brukimas; išbrukimas; nubrukimas; pribrukimas; susibrukimas; užbrukimas … Dictionary of the Lithuanian Language